Raudonėje, jau daugiau kaip 400 metų stūkso didinga pilis. Per amžius ji keitėsi, tačiau neprarado savo gyvybės ir istorinės dvasios. Joje kūrėsi ir gyveno didikai, užsienio šalių aristokratai. Dauguma jų čia vasarodavo. Dabar ši vieta taip pat gyvybinga. Pavasario pabaigoje ją apsupa ne tik sužaliavusi ir žiedais pasipuošusi gamta, bet ir šurmulinga, teatralizuota, praeitį menanti šventė.
Kiekvienas žmogus, kiekviena gyva būtybė Raudonės pilyje rengiasi artėjančiai džiugiai akimirkai ir skuba svečių pasitikimui. Artėjant jubiliejinei šventei ir laukiant svečių iš artimų bei tolimiausių šalių, Raudonės pilis atrodo virte verda ir dar labiau spindi savo raudonomis ir ryškiomis spalvomis. Viskas jau parengta ir kaip dailininko paveiksle trūksta tik paskutinio potėpio. Girdisi šunelių lojimas, laksto sušilę tarnai, jaudinasi net ir ramios, arogantiškos ponios, vertina šukuosenas, kvėpinasi, nors kvepalų aromatas driekėsi jau iš tolo. Ir net dažniausiai nerimstantys vaikai, prisimindami jų mylimo Platono rengiamas karines stovyklas ir pasidavę šventės laukimui, klusniai klauso savo mamų ir jau regi svečių jiems atvežtas dovanas. Jie žino, kad jų laukia daugybė pramogų. Muzikantai dar kartą derina stygas, dar kartą derina paskutines detales. Tarsi šventės dalyviai nenustygsta ir ošia medžiai. Vidiniame pilies kiemelyje, tarsi pritariamai linksėdami ir sveikindami, kartkartėmis susiūbuoja mylimi Sofijos kaštonai. Svečiai – jau čia pat!
Skamba romantiška muzika. Prie pilies verda gyvenimas. Vyksta pasiruošimas puotai, tiesiamas raudonas kilimas, dengiamas didelis stalas, nešamas prabangus pilies porcelianas. Būgnais ir timpanais užgroja orkestras. Susirenka visi pilies gyventojai. Pasigirsta karietos bildėjimas, arklių žvengimas. Į pilį atvyksta kunigaikštis Platonas, visa jo svita ir numylėtinis "Nykštukas"! Šoka dvaro freilinos, skamba orkestro muzikiniai kūriniai. Nuaidi stiprus šaunamos patrankos griausmas! Paskelbiama Raudonės pilies jubiliejinės puotos pradžia!
Į pokylį atvyko svečiai iš Rundalės pilies. Jie susirinko iš įvairiausių pasaulio kampelių, pasidabinę vienas už kitą gražesniais geriausių Italijos ir Prancūzijos siuvėjų siūtais drabužiais, besipuikuojantys įmantriomis šukuosenomis, kvepiantys nuostabiausiais neregėto Prancūzijos parfumerių aromatais, brangiausiais papuošalais ir lydimi daugybės tarnų. Jie atvežė nuostabiausių dovanų: geriausių dailininkų paveikslų, keisčiausių ir neregėtų daiktų, rečiausių ir prabangiausių audinių, pritrenkiančių juvelyrinių dirbinių ir muzikos instrumentų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą