Panemunių žiedai 2011

Panemunių žiedai

Raudonėje, jau daugiau kaip 400 metų stūkso didinga pilis. Per amžius ji keitėsi, tačiau neprarado savo gyvybės ir istorinės dvasios. Joje kūrėsi ir gyveno didikai, užsienio šalių aristokratai. Dauguma jų čia vasarodavo. Dabar ši vieta taip pat gyvybinga. Pavasario pabaigoje ją apsupa ne tik sužaliavusi ir žiedais pasipuošusi gamta, bet ir šurmulinga, teatralizuota, praeitį menanti šventė.

Kiekvienas žmogus, kiekviena gyva būtybė Raudonės pilyje rengiasi artėjančiai džiugiai akimirkai ir skuba svečių pasitikimui. Artėjant jubiliejinei šventei ir laukiant svečių iš artimų bei tolimiausių šalių, Raudonės pilis atrodo virte verda ir dar labiau spindi savo raudonomis ir ryškiomis spalvomis. Viskas jau parengta ir kaip dailininko paveiksle trūksta tik paskutinio potėpio. Girdisi šunelių lojimas, laksto sušilę tarnai, jaudinasi net ir ramios, arogantiškos ponios, vertina šukuosenas, kvėpinasi, nors kvepalų aromatas driekėsi jau iš tolo. Ir net dažniausiai nerimstantys vaikai, prisimindami jų mylimo Platono rengiamas karines stovyklas ir pasidavę šventės laukimui, klusniai klauso savo mamų ir jau regi svečių jiems atvežtas dovanas. Jie žino, kad jų laukia daugybė pramogų. Muzikantai dar kartą derina stygas, dar kartą derina paskutines detales. Tarsi šventės dalyviai nenustygsta ir ošia medžiai. Vidiniame pilies kiemelyje, tarsi pritariamai linksėdami ir sveikindami, kartkartėmis susiūbuoja mylimi Sofijos kaštonai. Svečiai – jau čia pat!

Skamba romantiška muzika. Prie pilies verda gyvenimas. Vyksta pasiruošimas puotai, tiesiamas raudonas kilimas, dengiamas didelis stalas, nešamas prabangus pilies porcelianas. Būgnais ir timpanais užgroja orkestras. Susirenka visi pilies gyventojai. Pasigirsta karietos bildėjimas, arklių žvengimas. Į pilį atvyksta kunigaikštis Platonas, visa jo svita ir numylėtinis "Nykštukas"! Šoka dvaro freilinos, skamba orkestro muzikiniai kūriniai. Nuaidi stiprus šaunamos patrankos griausmas! Paskelbiama Raudonės pilies jubiliejinės puotos pradžia!

Į pokylį atvyko svečiai iš Rundalės pilies. Jie susirinko iš įvairiausių pasaulio kampelių, pasidabinę vienas už kitą gražesniais geriausių Italijos ir Prancūzijos siuvėjų siūtais drabužiais, besipuikuojantys įmantriomis šukuosenomis, kvepiantys nuostabiausiais neregėto Prancūzijos parfumerių aromatais, brangiausiais papuošalais ir lydimi daugybės tarnų. Jie atvežė nuostabiausių dovanų: geriausių dailininkų paveikslų, keisčiausių ir neregėtų daiktų, rečiausių ir prabangiausių audinių, pritrenkiančių juvelyrinių dirbinių ir muzikos instrumentų.

„Naktis muziejuje“ Trakų Salos pilyje

Naktinė pažintis su muziejaus ekspozicija ir viduramžių pilies gyvenimu neapsieina be susidūrimų su paslaptingomis dvasiomis, riterių kovų, dainų, šokių ir kitų linksmybių. Svečiams parengta itin turiningą programą, galima rinktis net iš kelių tuo pačiu metu vykstančių atrakcijų. Tradiciniu tapęs renginys kasmet pritraukia vis daugiau naujų dalyvių.

Jau nuo 19 val. pilies kieme svečiai gali stebėti, kaip viduramžiais buvo žiedžiami puodai, rišamos knygos, siuvami drabužiai, pinamos juostos, kuriami vitražai ir papuošalai, kaldinami įrankiai, pasagos.

Šventėje dalyvauja per dvidešimt amatininkų, jie pristato dvylika senųjų amatų, Šventėje dalyvauja ir peilius pasigaminti moko peilininkas.

Tradiciškai šventę 22 val. priešpilyje pradeda teatralizuotas aukojimas Galvės ežerui. Iškart po jo užverda įnirtingos Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ riterių kovos.

Kol tėveliai priešpilyje stebi krikščioniškojo teatro spektaklį „Atleidimo riterė“, mažieji renginio dalyviai pilies menėje gali pažiūrėti Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklį „Princesė ir kiauliaganys“.

Renginyje dalyvauja stilizuota muzikos grupė iš Kauno „Hansanova“, puoselėjanti gotikos bei renesanso epochų germanų ir keltų tautų etninį paveldą, ir pristato muzikinę istoriją „Boganevu“. Kolektyvas groja autentiškais senosios muzikos instrumentais, taip pat viduramžių ryla (angl. hurdy-gurdy). Pagal ansamblio muziką sukasi šokėja Ashahar.

Renginio svečiams įspūdingą pasirodymą vėl rengia Trakų pilies brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ šokėjai ir fakyrai. O vidurnaktį ugnies ir šokio studijos „Čiutyta“ nauja programa „Ugnies sutartinė“ užburia žiūrovus šokio, muzikos ir ugnies ornamentų harmonija.

Ekskursija „Atgal į SSSR“

Sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose jau antrus metus vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tačiau jeigu jums toks spektaklis, kuriame tenka tapti beteisiu SSSR piliečiu ir besąlygiškai paklusti pareigūnų komandoms, atrodo pernelyg bauginantis, organizatoriai siūlo silpnesnių nervų publikai ne tiek bauginantį variantą - valandos trukmės ekskursiją sovietiniame bunkeryje.

Ekskursijos metu dalyviai liks savimi ir nesutiks sovietinių pareigūnų. Ekskursiją ves žmogus, prižiūrėjęs bunkerio statybą ir gyvenęs jo teritorijoje nuo pat 1983-iųjų. Apsivilkę sovietines šimtasiūles dalyviai nusileis į 3000 kvadratinių metrų dydžio dviejų aukštų požeminį statinį, į kurį atominio karo su JAV atveju turėjo būti perkelta LRT. Būtent šį bunkerį pirmiausia okupavo sovietiniai omonininkai prieš šturmuodami Vilniaus televizijos bokštą 1991-ųjų sausio 13-ąją.

Prieš nusileisdami į 5 metrų gylį, išgirsite bunkerio istoriją. Eidami bunkerio labirintais pamatysite autentišką 1984-ųjų tikrovę: čia įrengtas Lenino kambarys, civilinės saugos kabinetai, sovietinės parduotuvės: vienos - paprastiems piliečiams, kitos - užsieniečiams. Čia niūrūs KGB tardymo kabinetai ir izoliatoriai, blaivykla ir medicinos kabinetas. Atokvėpiui - valgykla, kur skambant anų laikų šlageriams ekskursijos dalyviai bus pavaišinti sovietiniais pavakariais. Skirtingai nuo tebevykstančių išgyvenimo dramų, ekskursijos metu dalyviams leidžiama fotografuoti ir filmuoti.

„Netradicinės ekskursijos“ – kas tai?

Netradicinių ekskursijų vystymasis Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, priklauso nuo gamtinių sąlygų (šalies reljefas patogus vystyti aviaciniam sportui, tačiau gamta nepasižymi ypatinga egzotika), taip pat nuo socialinio bei kultūrinio konteksto, formuojančio tokio pobūdžio paklausą. Vis dėlto šioje srityje yra ryškus išsivysčiusių šalių, ypač Didžiosios Britanijos ir JAV, pranašumas, kuris lemia didesnę netradicinių ekskursijų paklausą - tai aktyvus marketingo priemonių taikymas siūlant šias paslaugas. Kita vertus, taip yra daugiausiai dėl to, jog Lietuvoje labiausiai gajūs tokio tipo ekskursijų propaguotojai ir teikėjai yra savo srities entuziastai, kurie savo papildomai teikiamų paslaugų nepaverčia „tikru" verslu.

Vieną populiariausių netradicinių ekskursijų rūšių Lietuvoje - skraidymą karšto oro balionais siūlo net keli oreivių klubai. Šie klubai siūlo paskraidinti nuo vieno iki keturių keleivių bet kuriame Lietuvos kampelyje. Oreivių klubas siūlo skirtingo pobūdžio keliones, tačiau jos savo esme dar nėra visiškai ekskursinės. Visi skrendantieji būna apdraudžiami, pirmąkart skridusiems įteikiami diplomai ir tradiciškai vaišinama šampanu.

 

Lietuvoje upės nėra pakankamai sraunios, tačiau palankios plaukiojimui baidarėmis ir šios paslaugos pasiūla yra pakankamai išvystyta - baidares nuomoja tiek firmos, tiek ir pavieniai asmenys, taip pat jas galima įsigyti, o siūlomos trasos plaukiojimui yra Šventosios upė, Minijos baseinas, Nemuno delta ir kitos upės.

Baidarių pasiūla Lietuvoje yra labai didelė, nes yra nemažai tinkamų tam užsiėmimui upių, o taip pat nėra būtini jokie kursai, todėl inventorius yra tiesiog nuomojamas skirtinguose Lietuvos regionuose prie upių. Paprastai į nuomos kainą taip pat įskaičiuojamas dalyvių transportavimas iš atvykimo vietos, o kai kurie organizatoriai siūlo ir kitas paslaugas - stovyklavietes, čia taip pat gali būti integruojami kaimo turizmo elementai.

Kadangi neretai baidarių nuoma užsiima kaimo turizmo savininkai, o ši sritis esamuoju periodu stipriai remiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų, baidarių nuomos rinka yra pakankamai gerai išplėtota, taigi kiekvienas norintis užsiimti šia veikla, gali rinktis pagal upes, kuriose norėtų plaukioti.

Oficialiais duomenimis jodinėjimo paslaugas šiuo metu teikia devyni žirgynai skirtinguose Lietuvos miestuose. Žirgynuose auginami žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, trakėnų, grynakraujų jojamųjų, arabų ir šetlando poni veislių veisliniai žirgai. Čia sudaromos sąlygos žirgų treniravimui ir pramogoms - daug kur įrengti jojimo maniežai, ūkiniai hipodromai, aikštynai. Nemokantiems joti siūlomos jojimo pamokos, pasivažinėjimas karieta arba rogėmis. Gerai jojantys gali savarankiškai raiti apžvelgti apylinkes. Žygius su arkliais kol kas organizuoja tik Kurtuvėnų žirgynas ir Perkūno žirgai. Tokias ekskursijas gal geriau būtų vadinti nuotykinėmis ekskursijomis.

Taip pat Lietuvoje yra ir ekskursijos geležinkeliu, taip vadinamu „siauruku“. Praėjusio šimtmečio pabaigoje caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkelis Pastovys – Švenčionėliai – Utena – Panevėžys tarnavo medienos gabenimui iš masiškai kertamų miškų, keleivių vežimui. Dar ir pokario laikais, kai nekursavo autobusai, tai buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. Anykštėnai traukinuku keliaudavo į Švenčionėlius, kad iš ten galėtų pasiekti Vilnių. Šiuo metu tai gana populiarus ekskursinis maršrutas, kurio metu, pro vagono langą susipažįstama su šio krašto gamtos paminklais. Už papildomą mokestį organizuojami teatralizuoti  traukinio užpuolimai, kaimo kapelos pasirodymai, pietūs prie laužo.

Taip pat „netradicinėmis“ ekskursijomis vadinamos ir tokios, kurios vyksta netradiciniu laiku arba po tokias vietas, kurias paprastai nekerta turistiniai maršrutai. Turizmo agentūra „Vaiduokliai“ organizuoja naktines ekskursija po Vilniaus senamiestį.